Senas Alchemikas atvyksta į mažą kaimelį ir paima jauną berniuką – mokinį, kuriam jis ruošiasi perduoti visas savo žinias. Berniukas auga ir mokosi Alchemiko rūmuose, atskirtas nuo civilizacijos, tarp aukštų pilkų kalnų, amžinai apkrautas knygomis, plušantis prie laboratorinių prietaisų, šnibždantis magiškus žodžius... Bet praeina metai ir gyvenimas ne daug tepasikeitė. Žinios nelengavai lenda į galvą – jis dar jaunas, jam pats laikas dūkti, pamatyti pasaulį, ieškoti laimės... Bet yra viena aplinkybė, neduodanti Alchemiko mokiniui ramybės – tai Alchemiko dukra! Be galo ją įsimylėjęs jis išvis praranda sugebėjimą tęsti toliau savo mokslus ir nusprendžia, kad žinąs jau pakankamai, kad magijos pagalba užkerėti gražuolę dukrą ir išvykti su ja į platujį pasaulį. Nedaug besiruošęs, mokinys pradeda savo užkeikimą, bet atsitinka katastrofa – burtas suveikia priešingai! Dukra pavirsta į baisų padarą ir iš sielvarto pabėga iš namų, o išsilaisvinusios piktosios dvasios tyčiojasi iš mokinio ir vagia iš jo svarbią knygą – tą, kurios pagalba galima viską sugražinti į vietas.
Alchemikas įniršęs siunčia mokinį surasti jo dukrą. Po ilgų ir sunkių klajonių jis aptinka baisųjį padarą – jo gražuolę numylėtinę, o kartu su ja ir knygą. Iš knygos mokinys sužino, kad meilei nėra burtų! Ir viskas grįžta į savo vietas ir visi kerai dingsta.