|
 |
Pavasario saulė
Kai tik prisimenu vaikystę savo,
Man visad motina iškyla prieš akis...
Štai išbučiuos, atrodo, kaip kadais bučiavo,
Paglamonės ir žodį šiltą pasakys...
Mama... Nerasime žmogaus pasauly,
Kuris netrokštų meilės jos ir šilumos.
Kaip negali atskirt pavasario nuo saulės,
Taip negali atskirt vaikystės nuo mamos. |